Šiluminės izoliacijos medžiagų pasirinkimas didelis, o informacijos šia tema – dar daugiau. Ne kiekvienas išmano statybų ir namų šiltinimo specifiką, todėl čia į pagalbą ateina statybų specialistai ir medžiagų gamintojai.

"Kingspan Insulation" – tarptautinė įmonė, kurios specializacija – itin efektyvios šiluminės izoliacijos gamyba. Bendrovė gamina tris skirtingus produktus, pritaikytus skirtingoms pastatų dalims. Pagrindinė šių medžiagų savybė – efektyvumas, bet kiekvienas produktas išsiskiria specifinėmis savybėmis, dėl kurių tinkamas naudoti tam tikrose pastatų dalyse.

Privačių namų stogai dažniausiai būna šlaitiniai, tokios konstrukcijos buvo ypač populiarios anksčiau. Šiuo metu vis dažniau dengiami plokšti (sutapdinti) stogai, ant stogų įrengiamos terasos. Daugiabučiams namams labiau būdingi plokšti stogai. Pasitelkiant tokius sprendimus, svarbu atkreipti dėmesį į šiluminės izoliacijos efektyvumą, stiprį gniuždant, atsparumą drėgmei. "Kingspan Therma TR26" būdingos visos išvardytosios būtinos savybės. Tai PIR (poliuretano) šiluminė izoliacija, efektyvesnė už vatą ir putplastį, didelė stiprio gniuždant vertė (120–150 kPa), atspari drėgmei. Medžiaga esant sąlyčiui su ugnimi nesilydo. Hidroizoliuoti naudojama PVC membrana ir bitumas. Jei pasitelkiamas bitumas, rekomenduojame rinktis "Therma TR20" ar "Therma TR24" produktą. Renovuojant svarbu medžiagų efektyvumas, nes esamą stogą padengti papildomu storu sluoksniu izoliacijos dažniausiai sudėtinga, tam trūksta vietos. Jei statomas naujas statinys, patogu naudoti „Kingspan Thermatapered“ sprendimą su "Therma TT46" ir "Therma TT40" stogo nuolydį formuojančiomis šiluminės izoliacijos plokštėmis, kuriomis galima užtikrinti minimalų plokščių stogų nuolydį, kad nutekėti vanduo.

Privatūs namai nuo seno dažniausiai dengiami šlaitiniais stogais. Paprastai juos sudaro medinės konstrukcijos su tarp gegnių įrengta šilumine izoliacija. Minėtuoju atveju šiluminė izoliacija neturi būti atspari gniuždymui (kaip plokščių stogų atveju), tačiau svarbu, kad visa konstrukcija būtų įrengta tinkamai. Iš patalpos vidaus turi būti kruopščiai įrengtas orui ir garams nelaidus sluoksnis, o iš išorės turi būti užtikrinta apsauga nuo vėjo ir drėgmės. Atliekant renovaciją dažnai tenka konstatuoti, jog gegnių storis nepakankamas, kad ten būtų galima įrengti pakankamą šiluminę izoliaciją. Vadinasi, reikia papildomos konstrukcijos, kurią būtų galima užpildyti šilumine izoliacija. Jei pasirenkama efektyvesnė šiluminė izoliacija, pvz., PIR šiluminė izoliacija "Therma TP10", galbūt galima išvengti papildomo karkaso statymo ir nereikės mąstyti apie vėjo ir garo izoliaciją, nes abi funkcijas atliks minėtoji medžiaga. Kadangi šios medžiagos šilumos laidumas yra kone pusantro karto mažesnis už vatos ar putplasčio šiluminę izoliaciją, tad, tarkime, 200–250 mm storio vatos šiluminę izoliaciją galima pakeisti 120–150 mm storio PIR sluoksniu. Renovuojant gali pasitaikyti įvairių situacijų, susijusių su tuo, iš kurios pusės šiltinama konstrukcija. Jei stogas neseniai perdengtas, paprastai šiltinama iš vidaus, o jei vidinė apdaila padaryta ir planuojama keisti stogą, tuomet perdengiant stogą patogu šiltinti iš išorės.

Įprastai stengiamasi, kad naujai statomų pastatų konstrukcijos būtų kuo efektyviau įrengtos, todėl ir čia išvengiant visų konstrukcijų storinimo galima sukurti efektyvų sprendimą naudojant palyginti ploniausią sluoksnį. Esama sprendimų, kai PIR šiluminė izoliacija įrengiama tik iš vidinės konstrukcijos pusės, tarp gegnių paliekant, pavyzdžiui, vatą. Šiuo atveju PIR atlieka ir garo izoliacijos funkciją, kad gegnės ir šilumos izoliacija tarp jų nedrėktų, ir eliminuoja gegnės, kaip šalčio tilto vaidmenį. Tai gerokai pagerina bendrą konstrukcijos šiluminį atsparumą ir kartu atlieka garų izoliavimo funkciją.

Labiausiai paplitę dviejų tipų fasadai. Pirmasis tipas – tinkuoti fasadai (ETICS – išorinė šiluminės izoliacijos kompozitinė sistema), kai tinkuojama tiesiai ant šiltinimo plokščių. Tokia sistema vadinama ir „šlapio“ fasado sistema. Antrasis tipas – ventiliuojamas fasadas, kai tarp šiluminės izoliacijos ir fasado apdailos paliekamas oro tarpas. Šio fasado apdailai galima naudoti įvairias medžiagas – medines dailylentes, įvairias plokštes, pluoštinio cemento dailylentes, metalą ir t. t. Kiekvienas fasado tipas turi savų privalumų, jo pasirinkimas yra ir skonio reikalas. Abu fasadai tinka tiek naujiems, tiek renovuojamiems pastatams.

"Kooltherm K5" – fenolio putų šiluminės izoliacijos plokštė, kurios abi pusės padengtos stiklo pluoštu. Ji pritaikyta tinkuojamiems fasadams. Plotis 20-200 mm. Plonesnės 20 mm ir 30 mm storio plokštės puikiai tinka langų angų briaunoms, o 50–140 mm – fasadui šiltinti, atsižvelgiant į tai, kokio efektyvumo siekiama ir kokio storumo plokštes galima įrengti. 160–200 mm plokštės pritaikytos labai aukšto energinio efektyvumo pastatams, pasyviesiems ir nulinių energijos sąnaudų namams. Jų montavimas įprastas – plokštės klijuojamos klijuojamuoju mišiniu, tvirtinamos mūrvinėmis, suformuojamas armuojamasis sluoksnis su įterptu tinkleliu. Apdailai naudojama dekoratyvinio tinko apdaila. Kadangi medžiaga kone pusantro karto efektyvesnė nei tradicinės medžiagos (vata ir putplastis), kad būtų pasiektas tas pats šiluminis atsparumas galima rinktis plonesnį jos sluoksnį. Svarbu pasirinkti sertifikuotą tinkavimo sistemą, kad sprendimas tarnautų ilgai.

"Kooltherm K15N" ir "Kooltherm K15C" – ventiliuojamų fasadų šiluminės izoliacijos medžiagos. Pirmasis produktas yra padengtas specialia juoda danga, jo degumo klasė B-s1, d0, pritaikyta visuomeniniams pastatams, tačiau, žinoma, jį galima naudoti ir privačiuose namuose. "Kooltherm K15C" viena pusė padengta perforuota aliuminio folija, kita – stiklo pluoštu. Šis produktas skirtas privatiems namams šiltinti.

Išskiriami du fasado montavimo būdai. Pirmasis – profilių konstrukcija, kai naudojami L ir T profiliai, tarp kurių įrengiama šiluminė izoliacija. Dažniau toks metodas naudojamas visuomeniniuose pastatuose, kur svarbus konstrukcijų atsparumas ugniai, taip pat jei fasado apdaila sunkesnė. Pasirinkus šį sprendimą reikia atsižvelgti laikančiosios konstrukcijos šilumos laidumą, nes šiluminis atsparumas priklausys nuo pasirinkto metalo. Aliuminis labiau laidus šilumai, todėl šilumos nuostoliai bus didesni. Sprendimas bus efektyvesnis, jei bus pasirinksite nerūdijantį plieną. Rinkoje esama specialių sprendimų, leidžiančių beveik išvengti šalčio tilto per laikančią konstrukciją susidarymo.

Antrasis būdas – grebėstavimo sistema, kai šiluminė izoliacija tvirtinama prie sienos ir virš jos montuojami grebėstai, juos per šiluminę izoliaciją pritvirtinant prie laikančiosios dalies. Toks montavimo būdas labiau tinka privatiems namams ir lengvoms fasado apdailoms. Būtina paminėti, kad tai – labai patogus ir greitas montavimo būdas, todėl jei planuojate tai daryti patys, nebus sudėtinga.

Jei planavote įrengti 150–250 mm storio vatos ar putplasčio šiluminę izoliaciją, su "Kingspan Kooltherm" tą patį efektą pasieksite naudojant apie 80–140 mm storio medžiagas. O, standartines medžiagas pakeitus tokio paties storio "Kooltherm" gausite beveik pusantro karto didesnį efektą. Dabar, augant energijos išteklių kainai, tai yra svarbu.

Kad bendras pastato energinis efektyvumas būtų tinkamas, svarbu šiltinti ir grindis (kaip ir kitas pastato dalis). Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad visi jaučia tiesioginį sąlytį su grindimis, todėl šilumos nuostolius ir šaltį kiekvienas pajunta savo kailiu.

Naujai statomų pastatų grindims paprastai pasitelkiami du galimi sprendimai: betoninės grindys ant grunto arba betoninės grindys ant betoninio pagrindo. "Kingspan" siūlomas "Therma TF70" labiau tinka variantui, kai šiluminė izoliacija įrengiama tiesiai ant grunto, o "Kooltherm K3" labiau tinka betoninio pagrindo sprendimui. Abiem variantais minėtųjų medžiagų efektyvumas dėl šilumos laidumo, kurio dydis 0,021–0,022 W/mK, leidžia pasiekti rezultatų naudojant plonesnį, nei vatos ar putplasčio atveju, šiluminės izoliacijos sluoksnį.

Atliekant renovavimo darbus, esamą betono sluoksnį demontuoti paprastai sudėtinga, be to, tai trunka daug laiko, todėl reikėtų pagalvoti apie papildomos šiluminės izoliacijos ant jau esamo sluoksnio įrengimą. Tokiais atvejais labai stokojama vietos, todėl svarbus kiekvienas centimetras. Iš "Kingspan" asortimento būtent tam pritaikytas "Kooltherm K3", bet jei vietos iš tikrųjų mažai, galima naudoti vakuumines plokštes, jų šilumos laidumas yra labai žemas, o už vatą ir putplastį jos efektyvesnės penkis kartus. "Kingspan OPTIM-R" vakuuminės plokštės šilumos laidumas yra 0,007 W/mK, vadinasi, rezultatų galima pasiekti, kai sluoksnio storis yra vos 20 mm.

Ventiliuojamos grindys paprastai dedamos pasitelkiant medinį karkasą. Šiuo atveju tinka du produktai: fenolio putų šiluminė izoliacija "Kooltherm K12" arba PIR šiluminė izoliacija "Therma TW55", įrengiamos medinio karkaso tarpuose. Žinoma, būtina pagalvoti apie oro nepraleidžiantį sluoksnį ir garų barjerą iš patalpos pusės bei apsaugą nuo drėgmės iš patalpos išorės – žemės pusės. Renovacijos atveju medžiagų efektyvumas – itin svarbu, nes esamas karkasas paprastai nėra storas, vadinasi, norint apšiltinti konstrukciją reikėtų įrengti papildomą karkasą. Tačiau naudojant efektyvią šiluminę izoliaciją galima rasti sprendimų, padėsiančių išvengti visos konstrukcijos "storinimo". Jei šiltinant konstrukciją naudojama vata ar putplastis, paprastai reikia 200–250 mm storio medžiagos, tačiau "Kingspan" sprendimai leidžia šiuos skaičius sumažinti kone pusiau iki maždaug 120–150 mm.

Patalpų šiltinimas iš vidaus dažniausiai yra ne naujai statomiems, o renovuojamiems namams tinkamas sprendimas. Paprastai pasitelkiamas variantas, kai iš vidaus šiltinamos sąlytį su lauko oru turinčios išorinės sienos. Tačiau ir stogo bei grindų šiltinimas tikrai gali būti atliktas iš vidaus.

Šiuo atveju svarbu, kad būtų prarasta kuo mažiau erdvės, todėl čia pasitelkiama efektyvesnė šiluminė izoliacija.  Dar vienas svarbus aspektas – parengti bendrą konstrukciją taip, kad joje neatsirastų kondensato, todėl įrengiant iš vidaus svarbu užtikrinti tinkamą garo izoliaciją. Oro ir garų nepraleidžiantis sluoksnis užtikrins geresnį energinį efektyvumą. Paprastai šiltinant iš vidaus naudojamas karkasas – medinė ar metalinė konstrukcija, užpildoma šilumine izoliacija, po to įrengiama garo izoliacija, atliekama apdaila. Reikėtų pridurti, kad rinkoje esama ir kitų sprendimų.

"Kingspan" šiltinimui iš vidaus siūlo kone pusantro karto už rinkoje tradiciškai pažįstamas medžiagas – vatą ir putplastį – efektyvesnę šiluminę izoliaciją. Efektyvumą apibrėžia šilumos laidumas (lambda) (W/mK). Tokia akmens vatos ir putplasčio vertė yra 0,030–0,040 W/mK, o "Kingspan" atveju jos dydis yra 0,021–0,022 W/mK (mažesnė vertė reiškia geresnį efektyvumą). Tuo išsiskiria fenolio putų šiluminė izoliacija ir PIR (poliuretano) šiluminė izoliacija. Jei ketinate šiltinti esamą sieną ar stogą, o galutinę vidaus apdailą planuojama baigti naudojant gipso kartoną, tuomet labai patogu naudoti "Kingspan" šiluminę izoliaciją, jau suklijuotą su gipso kartonu. Efektyvi plokštė atlieka ir oro bei garo izoliacijos funkciją, jai nebūtinas karkasas, plokštes galima tvirtinti tiesiai prie sienos. Galimi du variantai. Pirmasis – fenolio putų šiluminė izoliacija "Kooltherm K17", jos storis 20–100 mm, prie jo dar tvirtinamas 12,5 mm storio gipso kartono sluoksnis. Antrasis – PIR (poliuretano) šiluminė izoliacija "Therma TW56 Anselmi", kurios storis 30 mm ir dar reikia pridėti 9 mm gipso kartono. Abiem produktais galima patogiai šiltinti butus, vasarnamius ir namus iš vidinės patalpų pusės, jei to neįmanoma padaryti iš išorės.

Jei planuojama šiltinti grindis, rekomenduojama pasirinkti "Therma TF70" – PIR (poliuretano) šiluminę izoliaciją, kurios abi pusės padengtos aliuminio folija, o storis - nuo 30 mm. Dar esama ir varianto "Kooltherm K3", kuris skirtas įrengti ant betono plokštės. Abiem atvejais viršuje turi būti numatytas apkrovą išlyginantis sluoksnis, ant kurio galima tiesti grindis.

Nuožulniems stogams šiltinti iš vidaus rekomenduojama pasirinkti "Kooltherm K12" lakštus tarp gegnių ir "Therma TP10" ir (arba) "Kooltherm K17" lakštus iš vidaus pusės, kuriuos kaip papildomą šiluminę izoliaciją galima įrengti iš stogo konstrukcijos vidinės pusės. Jie suteiks reikiamą efektą, o tuo pačiu užtikrins ir garų izoliacijos funkciją.

Didesnio drėgnumo patalpose šaltis juntamas daug stipriau. Prie tokių patalpų priskiriami vonios kambariai, pirties prieškambariai, dušų patalpos ir, žinoma, pirtys bei saunos. Kadangi čia drėgniau, būtina pagalvoti apie ventiliaciją, kad būtų pašalinta perteklinė drėgmė. Reikia nepamiršti, kad ir šiluminė izoliacija turi atitikti tam tikras sąlygas – ji turi būti atspari drėgmei. Tokio pobūdžio patalpoms šiltinti pritaikytos PIR (poliuretano-poliizocianurato) šiluminės izoliacijos plokštės, kurios išsiskiria aukšta kokybe, ji yra beveik dukart efektyvesnė už vatos ir putplasčio šiluminę izoliaciją, šilumos laidumo koeficientas (lambda) yra 0,022 W/mK. Be to, medžiaga atspari drėgmei, lengva ir tvirta. Būtina paminėti ir atsparumą karščiui, kuris pirtyje gali pasiekti 100 °C ir trukti ilgą laiką, be to, priešgaisrinės saugos atžvilgiu reikėtų priminti, kad esant sąlyčiui su ugnimi PIR nesilydo.

Saunoms ir pirtims "Kingspan" siūlo PIR šiluminės izoliacijos plokštes "Sauna-Satu", kurias sudaro 30 mm storio plokštė iš abiejų pusių padengta aliuminio folija. Šis produktas gaminamas Suomijoje ir jau seniai naudojamas saunoms šiltinti. Montuoti paprasta – plokštės pridedamos prie sienos, po to viršuje dedami grebėstai, kurie tvirtinami per šiluminę izoliaciją prie laikančiosios konstrukcijos. Pabaigoje montuojamos dailylentės.

Kitoms drėgnoms patalpoms, įskaitant drėgną rūsį, šiltinti "Kingspan" siūlo rinktis iš "Therma™" produktų, kurie užtikrins efektyvumą naudojant ploną šiluminę izoliaciją ir kad izoliuojančios medžiagos savybės išliktų kuo ilgiau.

Grindims šiltinti pritaikyta "Kingspan Therma TF70", sienų karkasui – "Therma TW55", o stogui ir luboms – "Therma TP10". Visi šie produktai yra efektyvi ir drėgmei atspari šiluminė izoliacija, kurios abi pusės padengtos aliuminio folija.